Bynum (Putting information first: Luciano Floridi and the philosophy of information. NY: Wiley-Blackwell, 2010) identifies Floridi’s focus in the philosophy of information (PI) on entities both as data structures and as information objects. One suggestion for examining the association between the former and the latter stems from Floridi’s Herbert A. Simon Lecture in Computing and Philosophy given at Carnegie Mellon University in 2001, open problems in the PI: the transduction or transception, and how we gain knowledge about the world as (...) a complex, living, information environment. This paper addresses PI across a model of interoperating levels: perception (P)—intuition (N)—computation (C)—information (I), as factored by cognitive continuity (1), temporality (2), and constitution (3). How might we begin to characterize our experience of an abstract information object across such a matrix? Chudnoff’s rationalist distinctions between perception and intuition serve as a first rung of the ladder. Turing’s brief references to the utility of intuition, in an allied, rationalist-Cartesian sense, provide the next step up to computation. Floridi provides the final link from computation to information. (shrink)

Vyrauja nuomonė, jog ankstyvoji Descartes’o filosofija angažuojasi metodologinėms problemoms, o tai laikytina naujosios epochos ženklu. Tačiau turint omenyje tokios problematikos išskirtinį aktualumą Aristoteliui bei faktą, kad Descartes’o metodologija aiškiai stokoja apibrėžtumo, jo santykis su ankstesniąja tradicija turėtų būti įvertintas naujai. Straipsnyje siekiama apginti požiūrį, kad „Proto vadovavimo taisyklėse“, savo pirmajame filosofiniame veikale, Descartes’as demonstruoja pastangas duoti tvirtą epistemologinį pagrindą teorinio mąstymo išlaisvinimui iš bet kokių formalių apribojimų. Pateikdamas naują mąstymo procedūrų traktuotę, Descartes’as numato perspektyvų įvairovės galimybę teoriniame reiškinių aiškinime ir (...) šiuo aspektu atsiskleidžia jo originalumas. (shrink)