Year:

  1. Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?Agnieška JuzefoviČ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (3).
    Šiame straipsnyje pristatomi, analizuojami ir pratęsiami Algio Mickūno hermeneutikos tyrimai: apžvelgiamos tradicinės hermeneutinės prieigos ir plačiau aptariama tryliktoji hermeneutika, gebanti peržengti ir išsaugoti nagrinėjamų tekstų kintamumą, išryškinamas jos nepakankamumas suvokiant kinų mąstymo tradicijas. Svarstoma, kas trukdo suprasti visiškai kitoniškas kinų mąstymo tradicijas, ir ieškoma joms adekvačiausių hermeneutinių prieigų, kurios apibūdinamos kaip keturioliktoji hermeneutika. Ieškant hermeneutinių prieigų, tinkamiausių tarpkultūrinei komunikacijai, atskleidžiama, kaip laike ir erdvėje nutolusiose kultūrose persipina skirtingos plotmės, o paskirose kultūrose įsitvirtinusios interpretacijos remiasi kitoms epochoms ir kultūroms būdingais supratimo (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  2. Pratarmė. Viešo gyvenimo formos: Lietuvos kontekstai.Tomas Kačerauskas - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (3).
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  3. Intelektualaus gyvenimo filosofija ir sociologija: Lietuvos kontekstas.Tomas KaČerauskas - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (3).
    Straipsnyje nagrinėjamas intelektualus gyvenimas iš filosofinės ir sociologinės perspektyvos pasitelkiant Lietuvos atvejį. Nagrinėjama universitetinė akademinės veiklos aplinka, plagiatas ir šlamštas kaip intelektualaus gyvenimo veiksniai, eksperto policinė institucija. Teigiama, kad akademininkai savo veiklą plėtoja tam tikro mito ribose. Iškeliamos tezės: universiteto ir visuomenės atžvilgiu paveikios idėjos atsiranda ne mitų vakuume, bet skirtingų mitų aplinkoje, ir skleidžiamos ne superherojaus, esančio anapus mitų, bet tam tikro mito agento; mitas plėtojamas tiesiu vingiu, kuris reiškia, kad mitas pasuka tuo naratyvo taku, kuris jo narių laikomas (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  4. Vytautas Kavolis ir Pitirimas A. Sorokinas.Alvydas Noreika - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (3).
    Straipsnyje nagrinėjamos teorinės Vytauto Kavolio sociologijos ištakos. Siekiama nustatyti, ką V. Kavolis perėmė iš XX a. rusų kilmės amerikiečių sociologo Pitirimo A. Sorokino, kurį jis mini tarp autorių, padariusių jam didžiausią įtaką. Nagrinėjama, kaip P. A. Sorokino idėjos paveikė V. Kavolio socialinę teoriją – bendrąsias ir specialiąsias prielaidas bei tyrimo problemų pasirinkimą. Argumentuojama, kad P. A. Sorokino įtaka formuojantis V. Kavolio bendrosioms prielaidoms yra antrinė, tik sustiprinanti kito amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso įtaką. Gerokai savarankiškesnį vaidmenį P. A. Sorokino idėjos suvaidina (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  5. Vizuali „Lietuvos vardo tūkstantmečio“ ideologija: atvejo analizė.Nida VasiliauskaitĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (3).
    Straipsnyje analizuojama oficialaus „Lietuvos vardo tūkstantmečio“ minėjimo vieša retorika ir jos vizuali raiška. Pagrindinis dėmesys skiriamas minėjimo preteksto – šv. Brunono nukirsdinimo – politiniam-ideologiniam įprasminimui, klausiant, kaip skirtingos galios struktūros vizualiomis priemonėmis – pasitelkdamos „tą patį“ įvykį – kuria žiūrovo tapatybę. Pagrindinis tyrimo objektas – subkultūrinio motociklininkų klubo „MC Vorai“ surengto sunkiojo roko koncerto „Tau, Tėvyne!“ plakatas „Tėvynei tūkstantmetis“, kurį jo atsiradimo aplinkybės bei specifinė vizualizacija daro išskirtinį minėjimo kontekste. Keliama ir tikrinama hipotezė, jog plakatas skelbia specifinę Lietuvos politinės tapatybės (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  6. Katalikų bažnyčios vaidmuo viešajame Lietuvos gyvenime: dalyvavimo formų kaita.Milda AliŠauskienĖ & Jolanta KuznecovienĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Pagrindinis straipsnio tikslas – apibūdinti sekuliarizacijos proceso raišką instituciniu lygmeniu Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama Katalikų bažnyčios dalyvavimo Lietuvos viešajame visuomenės gyvenime formos bei jų kaita. Pasiremdamos spaudos tekstų analizės duomenimis autorės teigia, kad nors ir egzistuoja ribos, modernizacijos procesų nubrėžtos tarp religijos ir sekuliarių Lietuvos visuomenės sferų, tačiau kartkartėmis jos yra peržengiamos, perbraižomos, o galia perskirstoma. Straipsnyje daroma išvada, jog Katalikų bažnyčios aktyvus dalyvavimas viešajame Lietuvos gyvenime patvirtina religijos deprivatizacijos reiškinį ir implikuoja kritišką sekuliarizacijos teorijos, priskiriančios religijai privačios institucijos vaidmenį, permąstymą (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  7. From Underground Cultural Boundaries in Nineties to Fluid Networks at Present. The Context of Youth Cultural Identities in Estonia.Airi-Alina Allaste & Maarja Kobin - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Younger generations in Estonia are involved into global cultural trends that exert increasing influence on their lives and identity formation. Even though youth cultural trends are nowadays global, they are also closely related to the local culture and historical background of their different societies. Subcultural trends adopted in Estonia have been altered in the process of their diffusion and their internal structure and relationship to society at large are influenced by the smallness of the country, its Soviet background and its (...)
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  8. Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinė atskirtis ir gyvenimo sąlygos: stebėsenos indikatorių paieškos problema.Rūta BrazienĖ & Gediminas Merkys - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Straipsnyje nagrinėjama jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinė atskirtis ir gyvenimo sąlygos. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamos socialinės atskirties bei gyvenimo sąlygų koncepcijos, aptariamos jaunimo ir jaunų suaugusiųjų, kaip socialinės atskirties grupės, charakteristikos, antrojoje – socialinės atskirties matavimo metodologiniai klausimai. Trečioje dalyje pateikiama originali jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinės atskirties ir gyvenimo sąlygų stebėsenos metodologija bei indikatoriai, kurie galėtų būti naudojami moksliniams ir viešojo administravimo tikslams. Nustatytos pagrindinės jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinės atskirties ir gyvenimo sąlygų tyrimui aktualios dimensijos: užimtumas, pajamos, švietimas, (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  9. Global Economic Crisis in Latvia: Social Policy and Individuals’ Responses.Signe Dobelniece & Tana Lace - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    The global economic crisis has resulted in some devastating socio-economic and socio-political consequences in almost all countries of EU, and because of external and internal reasons Latvia is one of the hardest hit countries of the region. The paper discusses the manifestation of crisis, the government’s response to it, and individuals’ coping strategies on the basis of statistical analysis and in-depth interviews. Economic recession is characterized by GDP reduction, unemployment growth, increase in rates of poverty , and household debt. In (...)
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  10. Neįgaliųjų integracija į darbo rinką: padėties vertinimas ir užimtumo didinimo galimybės.Laima NeverauskienĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Viena iš probleminių darbo rinkos grupių yra neįgalūs žmonės. Darbingo amžiaus neįgaliųjų socialinei integracijai ir mobilumui darbo rinkoje ypač yra svarbus aktyvumo didėjimas, kurį galima vertinti remiantis vykstančiais pokyčiais. Analizuojant neįgaliųjų padėties darbo rinkoje kaitą reikšmingi statistikos duomenys. Trūksta aktualios informacijos apie tiriamą grupę, o vertinant padėtį darbo rinkoje paprastai apsiribojama tik Lietuvos darbo biržos duomenimis. Šiame straipsnyje vertinama neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ir integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybės, analizuojamos neįgaliųjų užimtumo politikos priemonės. Analizė pagrįsta moksline literatūra, statistikos duomenimis, (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  11. The Construction of Lithuanian Migrants’ Professional Career Paths: Moving Up and Down Career Track.Vikinta RosinaitĖ & Jurga BuČaitĖ-vilkĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    In this paper we analyse the professional career paths in migration, pointing out the construction of professional career as the modern pattern of social behaviour. The chosen theory of career construction provides the contextual approach to the analysis of career paths. The paper analyses transformations of the professional career path of 89 Lithuanian migrants in European countries. The analysis of the career paths of Lithuanian migrants is performed based on the distribution, which indicates the diverse directions of career moves: negative (...)
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  12. Europinės tapatybės konstravimas Europos Sąjungos kultūros politikoje. II: bendro Europos kultūrinio palikimo ribos.Andrius Švarplys & Arvydas Matulionis - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Straipsnyje pateikiama Europos Sąjungos kultūros politikos ir jos filosofinės koncepcijos – bendro Europos kultūrinio palikimo – kritika remiantis kai kuriomis postmodernistinių teorijų įžvalgomis. Atskleidus nacionalinių kolektyvinių tapatybių reikšmę, taip pat panaudojus postmodernistines istorijos, kultūros ir subjekto sampratas, paaiškėja, kad bendro Europos kultūrinio palikimo koncepcija yra nepajėgi pateikti įtraukiantį, o ne išskiriantį europinės tapatybės modelį. Europos Sąjunga perima nacionalinės valstybės anksčiau taikytą esencialistinę ir instrumentinę kultūros standartizavimo prieigą, o tai sudaro prielaidas švęsti paviršutinio Europos daugiakultūriškumo ideologiją, kuri kontrastuoja ir yra bejėgė (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  13. Gydytojų karjerą Lietuvoje stabilizuojantys veiksniai.Meilutė TaljŪnaitĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Straipsniu siekiama atskleisti gydytojų integracijos darbo rinkoje vertinimus gydytojų požiūriu bei jų sėkmingos ir patrauklios karjeros Lietuvoje kūrimo bei valdymo perspektyvas. Straipsnyje remiamasi autorių atliktos gydytojų kokybinės apklausos 2011–2012 m. duomenimis, Lietuvos mokslo tarybos inicijuoto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro vykdyto Nacionalinės mokslo programos projekto „Gydytojo profesijos pasirinkimo motyvacija ir karjeros projektavimas kintančios Lietuvos darbo rinkos sąlygomis“ medžiaga. Projekto tikslas atitinka nacionalinėje mokslo programoje „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ numatytus šalies demografinės raidos bei šalies žmogiškųjų išteklių, darbo rinkos politikos ir užimtumo (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  14. Neįgaliųjų naratyvinio tapatumo diskursas Lietuvos spaudoje: stereotipizacijos aspektas.Ugnė ŽalkauskaitĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (2).
    Straipsnyje pristatoma trumpa negalės fenomeno ir neįgaliųjų tyrimų žiniasklaidoje apžvalga. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pateikiama neįgaliųjų tapatumo teorinė konceptualizacija. Svarstoma, kokį vaidmenį naratyvas vaidina neįgaliųjų tapatumo kūrimo bei savikūros procesuose. Naratyvinis neįgaliųjų tapatumas straipsnyje suvokiamas kaip pasakojimų „įsiužetintas“ fenomenas, lemiantis tiek individualiosios, tiek kolektyvinės sąmonės tapsmą. Empiriniam tyrimui pasirinktas didžiausio tiražo dienraštis Lietuvoje Lietuvos rytas bei specializuotas, neįgaliesiems skirtas savaitraštis Bičiulystė. Atlikta lyginamoji analizė atskleidžia šių skirtingoms tikslinėms auditorijoms orientuotų leidinių neįgaliųjų ir negalės fenomeno stereotipizacijos skirtumus, atspindi neįgaliųjų naratyvinio (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  15. Lietuvos filosofija Vakarų filosofijos kontekste.Augustinas Dainys - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos filosofijos savitumas. Teigiama, kad geriausiai Lietuvos filosofijos savitumą nusako ištikimybės tikrovei filosofema, kad Lietuvos kaip vėluojančios modernizacijos krašto filosofijos savitumą lėmė ikimodernioji ir archajiška pasaulio patirtis. Šiandieninės Lietuvos filosofijoje vyrauja ir viena kitą veikia analitinės filosofijos, fenomenologinės filosofijos ir postmoderniosios filosofijos paradigmos. Joms visoms būdinga pripažinti anapus filosofinio proto mąstomų teiginių esančią tikrovę ir jai suteikti ontologinį statusą.
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  16. Filosofija. Sociologija XXI a.: žvilgsnis iš Marso.Aldis Gedutis - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje nagrinėjama žurnalo Filosofija. Sociologija būklė XXI a. Tyrimas apsiriboja vien tik filosofine žurnalo dalimi, daugiausia dėmesio skiriant instituciniams pokyčiams per pastaruosius vienuolika metų. Į žurnalą siekiama pažvelgti iš nesuinteresuotos bei vertybiškai neutralios „Marso perspektyvos“, kuri gali nulemti gautų žinių objektyvumą. Sąmoningai nuspręsta neskaityti žurnale publikuotų straipsnių, todėl tyrimo metu žiūrima tik į redakcinės kolegijos atstovų, straipsnių autorių ir jų institucinės priklausomybės kaitą. Nenukrypstant nuo pasirinktos metodologijos siekiama išryškinti žurnale vykstančius pokyčius ir racionaliai rekonstruoti bei paaiškinti šiuos procesus; aiškinimas paremtas (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  17. Lietuvos estetikos savitumai: fenomenologinė ir postmodernistinė prieigos.Agnieška JuzefoviČ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje apžvelgiami Lietuvos estetikos tyrimai, gvildenantys grožio, meno, estetinio patyrimo ir kitas giminingas temas. Šis straipsnis, supažindinantis su pastaraisiais dešimtmečiais atliktais fenomenologinės ir postmodernios pakraipų Lietuvos estetikos tyrimais, atspindi veikiau subjektyvų autorės žvilgsnį negu objektyvią panoramą. Autorė svarsto, kodėl estetikos problematikai skiriama tiek daug dėmesio, grindžia mintį, jog fenomenologinės prieigos parankumą estetiniams tyrimams liudija neslūgstantis fenomenologų dėmesys estetikos, ypač estetinio patyrimo, taip pat vizualumo ir vaizdo problematikai. Atskleidžiama, kad postmodernios estetikos atstovams būdingas tarpdalykiškumas, gebėjimas filosofiją derinti su literatūros teorija, psichoanalize, (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  18. Filosofijos idėjų istorija Lietuvoje.Gintaras Kabelka - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje nagrinėjama formistinei aiškinimo strategijai priskiriama filosofijos idėjų istorija Lietuvoje. Teigiama, jog Antano Andrijausko tyrimų metodologinė struktūra atitinka standartinius idėjų istorijos principus: tyrimo medžiaga dėstoma pagal atskiras asmenybes, pateikiama kiekvienos epochos, kultūrinės tradicijos svarbiausių atitinkamos srities mąstytojų kūrybos visuma. Iš jos išskiriamos tyrėjui rūpimos idėjos bei atskleidžiamas jų funkcionavimas minėtos visumos kontekste. Idėjų istorijoje idėjomis gali būti įvairūs objektai. Nagrinėjamuoju atveju idėją galima traktuoti kaip „sąvokos“ atitikmenį. Gintauto Mažeikio darbai priskirtini statinei idėjų istorijai. Joje daugiausia dėmesio skiriama idėjų išsidėstymui sinchroniniame (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  19. Filosofijos tekstai lituanistiniu aspektu.Tomas KaČerauskas - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje nagrinėjami filosofijos tekstų lituanistiniai aspektai. Teigiama, kad kalba ir mąstymas – neatsiejami. Kiekvienas mąstytojas esąs ir vertėjas, įtraukiantis verstines sąvokas. Autoriaus manymu, vertiniai pagrindžiami tik vertimo kontekste. Kilus vertinių konfliktui, laimi ne tiksliausi, bet iškiliausių vertėjų siūlomi vertiniai. Pasak autoriaus, tikslus filosofijos tekstų vertimas ne tik neįmanomas dėl skirtingų tautų nevienodo matymo, bet ir žalingas, nes jis dažnai atitolina nuo originalo pažeisdamas vertėjo gimtosios kalbos hermeneutinę sanklodą. Straipsnyje nagrinėjamas filosofijos mokyklų klausimas. Teigiama, kad tokia mokykla galima tik esant iškiliems (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  20. Lietuvos filosofija ir sociologija: problemos, įžvalgos, perspektyvos.Simona LakaČauskaitĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje apžvelgiama mokslo konferencija1, skirta žurnalo Filosofija. Sociologija2 dvidešimtmečiui, aprašoma jos eiga, pasakojama apie dalyvius, jų pranešimus ir įžvalgas, sukėlusias diskusijas tarp kalbėtojų ir klausytojų.
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  21. Jurgis Matulaitis – lietuviškosios socialinės filosofijos pradininkas.Albinas PlĖŠnys - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje aptariami socialinės filosofijos lietuvių kalba pradininko palaimintojo Jurgio Matulaičio tekstai, 1909 m. išspausdinti Draugijos žurnale. Pasak jo, socialiniai klausimai kyla kaip visuomeninio gyvenimo keblumai, kuriuos ir turinti spręsti socialinė filosofija. Jie susiję ne su gėrybių sukūrimu ir skirstymu, bet su problemomis kuriant ir skirstant gėrybes. J. Matulaičio nuomone, socialinis klausimas kyla dėl kintančių ūkininkavimo sąlygų ir klaidingo žmogaus bei visuomenės gyvenimo supratimo. Norint išspręsti socialinį klausimą ir pakeisti padėtį, reikia kelti teisingus reikalavimus. Svarstydamas, ar nuosavybės klausimas priklauso Bažnyčios kompetencijai, (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  22. Simono Šultės socialinė samprata: socialinio teisingumo įgyvendinimo įžvalgos.Valdas Pruskus - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje aptariama žymaus XX a. pradžios katalikų filosofo ir sociologo Simono Šultės socialinė samprata. Atskleidžiama, kad S. Šultė, kaip ir jo mokytojas vokiečių teologas ir filosofas A. M. Weisas , buvo vidurio kelio – laisvės ir tvarkos derinimo – šalininkas, turintis aiškią kritinę nuostatą dėl ekonominio liberalizmo, ir uolus demokratijos principų gynėjas. Laikydamasis evoliucionistinio požiūrio į visuomenės raidą S. Šultė tikėjo visuomenės pažanga, šviesesne Lietuvos ateitimi. Egzistuojančios socialinės neteisybės priežastis – gamybos priemones turinčiųjų ekonominė valdžia, kurią būtina apriboti. Tą apribojimą (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  23. Filosofijos. sociologijos 20-mečio apžvalga.Jolanta SaldukaitytĖ - 2012 - Filosofija. Sociologija 23 (1).
    Straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos akademinio žurnalo Filosofija. Sociologija dvidešimtmetis: pateikiamos pagrindinės žurnale publikuojamų straipsnių temos, išryškinant tyrimų tendencijas bei šio žurnalo specifiškumą kitų akademinių leidinių kontekste, supažindinama su žurnalo pagrindiniais autoriais ir jų citavimo dažnumu kituose pagrindiniuose Lietuvos akademiniuose žurnaluose.
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
 Previous issues
  
Next issues