Year:

  1. Apie daugialypį kentėjimo fenomenalumą / On the Manifold Phenomenality of Suffering.Saulius Geniusas - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12 (4):14-21.
    Straipsnyje šiandien dominuojantis požiūris į kentėjimą kritiškai palyginamas su Husserlio bei Nietzsche‘s sampratomis. Mūsų dienomis dominuojanti kentėjimo samprata yra susijusi su esminiu klausimu: „ką privalau daryti, kad panaikinčiau kančią?“ Kentėjimas suprantamas kaip nepageidaujamas ir nereikalingas fenomenas. Kita vertus, huserliškoji perspektyva gimsta iš klausimo: „ką gali kentėjimas atskleisti apie pačią žmogaus būklę?“ genetinės fenomenologijos požiūriu kentėjimas yra suprantamas kaip atskleisties fenomenas. Pagaliau, Nietzsche‘s filosofijos kontekste, kentėjimo refleksija yra susijusi su pamatiniu rūpesčiu: „Ar tam tikras kentėjimo supratimas teigia gyvenimą, ar veikiau jis (...)
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  2. Pirmieji fenomenologiniai ieškojimai Latvijoje: Teodoras Celmas / First Phenomenological Enquiries in Latvia: Theodore Celm.Diana ČesnauskaitĖ - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:32-38.
    Teodoras Celmas Europos filosofijos istorijoje žinomas kaip fenomenologas, vienas geriausių Husserlio transcendentalinės fenomenologijos kritikų iki Antrojo Pasaulinio karo. 1928 m. pasirodžiusi monografija Der phänomenologische Idealismus Husserls sulaukė visuotinio pripažinimo. 1931 m. ši monografija Ortegos y Gasseto pastangomis buvo išversta į ispanų kalbą ir išleista Madride. Savo kritiniu požiūriu į Husserlio fenomenologiją Celmas yra artimas Miuncheno-Gėtingeno fenomenologijos mokyklai. Rašydamas savo monografiją, jis rėmėsi paskaitų ir seminarų, lankytų pas Husserlį, medžiaga, Husserlio veikalais „Loginiai tyrinėjimai“, „Grynosios fenomenologijos ir fenomenologinės filosofijos idėjos“, straipsniu „Filosofija (...)
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  3. Husserl's Critique of Kant's Dialectics / Huserliška Kanto Dialektikos Kritika.Algis MickŪnas - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:4-13.
    Fenomenologinė refleksija gali parodyti kiek „Aš esu ten“ kaip faktiškumas yra esmiškai koreliuotas su pasaulio horizontu ir šis „Aš esu ten“ nėra jokia esybė pasaulyje. Tai reiškia, kad savastis kaip pastovumas kisme nėra esybės tęstinumas laike ir jos tikslas nėra laikiška determinacija. Tačiau kaip temporalizacija ji gali suponuoti laikišką determinaciją. Lingvistiniai įpročiai gali mus versti ieškoti laikiškų apibrėžčių. Kaip pastebėjo Husserlis, lingvistinė artikuliacija veda prie ontifikacijos ir todėl reikalauja atnaujinto epoche atlikimo. Epoche naudojama siekiant parodyti, jog savastis nėra kažkas, kas (...)
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  4. "intencionali Klaida" Meno Kūrinio Interpretacijoje / "the Intentional Fallacy" In The Interpretation Of Artwork.Edita BudrytĖ - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:53.
    1946 metais buvo publikuotas literatūros kritiko Williamo K. Wimsatto ir filosofo Monroe C. Beardsley’io straipsnis, iš kurio pavadinimo kilo posakis „intencionali klaida“. Wimsattas ir Beardsley’is teigė, jog klaidinga pagrįsti meno kūrinio interpretaciją autoriaus intencijomis. Intencionalistinių teorijų požiūriu, teisinga teksto interpretacija yra ta, kuri atskleidžia teksto reikšmę, sutampančią su autorine reikšme. Šiame straipsnyje analizuojama intencionalistų ir antiintencionalistų diskusijos iškelta svarbi kūrinio semantinės autonomijos problema. Straipsnio pabaigoje atskleidžiama antiintencionalistinė tendencija Iserio ir Ricoeuro hermeneutinėse teorijose. Diskutuojant apie intencionalią klaidą dažnai aptariamas ir autoriaus (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  5. Anapus reprezentacinio mąstymo: ne-žmoniško stiliaus paieškos / Beyond the Representative Thinking: in Search of the Inhuman style.Kristina KarvelytĖ - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:45-52.
    Šiame straipsnyje toliau apmąstoma ir plėtojama Clair Colebrook išsakyta prielaida, teiginianti, jog nauja filosofinė mintis reikalauja naujo rašymo stiliaus ar gramatikos, kuri dislokuotų subjekto požiūrio tašką. Tokia pozicija suteikia galimybę apmąstyti keletą tarpusavyje susijusių problemų. Pirmiausia tai naujumo bei stiliaus konceptai, dažniau sutinkami ne filosofiniame, bet literatūriniame kontekste. Abiejų diskursų sankirtos gali būti aptinkami atsigręžus į mąstytojų Gilles Deleuze‘o ir Michelio Foucault bei rašytojų Jorge Luiso Borgeso, Raymondo Rousselo ir Alainas Robbe-Grillet teorijas. Naujumas ir stilius jų kūryboje tampa priemonėmis, padedančiomis (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  6. Suvokimas ir išraiška Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje / Perception and expression in Merleau-Ponty's phenomenological philosoph.Jelena Simonova - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:22-31.
    Straipsnyje siekiama parodyti, kad vėlyvojo Merleau-Ponty kalbėjimo fenomenologija yra nuoseklus suvokimo fenomenologijoje suformuluotų teiginių bei nagrinėjamų problemų apmąstymas, siekiant atsakyti į ankstyvojo filosofavimo laikotarpiu iškeltus klausimus bei išspręsti subjekto/objekto priešpriešos problemą. Taip pat straipsnyje akcentuojama, jog reikšmės diakritiškumo postulatas Merleau-Ponty koncepcijoje nėra paprasčiausias De Saussure’o išplėtoto struktūrinio modelio analizės rezultatas. Merleau-Ponty suvokimo fenomenologija nuo pat pradžių numano tokias juslinio suvokimo sąlygas, kurios pirmapradiškai implikuoja kūnišką žmogaus buvimą pasaulyje ir dėl kurių, esant pirmam planui, juslinio suvokimo fonui bei, veikiant lateralinės bei (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
  7. Apie vizualumo desakralizaciją / On Desacralization of Visuality.Lina VidauskytĖ - 2010 - Žmogus ir Žodis: Man And Word 12:39-44.
    Paprastai modernios vizualumo epochos pradžia siejama su fotografijos atsiradimu XIX amžiuje. Ta-čiau yra pagrindo manyti, kad „vizualinis posūkis“ Vakarų kultūroje prasideda gerokai anksčiau. Vienas svarbesnių tokios transformacijos komponentų yra teatras. Antikinis teatras, iš esmės, visuomet išlaikė savo pirmapradį sakralumo aspektą. Tuo tarpu Baroko teatre stebimas ryškus desakralizacijos momentas, kurį pirmiausia žymi tragedijos žanro pokyčiai . Straipsnyje lyginamos antikinės tragedijos ir W.Benjamino barokinės Trauerspiel sampratos, bei jų santykis su modernybėje nykstančia sakralumo dimensija. Esminiai žodžiai: vizualumas, medija, aura, sakralumas, tragedija, Trauerspiel, teatras.Modernity, (...)
    No categories
    Translate
     
     
    Export citation  
     
    My bibliography  
 Previous issues
  
Next issues