Abstract

Šiame darbe Platono dialogas Valstybininkas analizuojamas filosofinio vientisumo ir savarankiškumo prieiga. Tokia prieiga yra aktuali atsižvelgiant į tradicinių Platono interpretavimo būdų, evoliucinio ir unitarinio metodų, keliamą problemą. Abu metodai Valstybininką interpretuoja didžiųjų Platono politinių dialogų, Valstybės ir Įstatymų, fone, taip trukdydami atskleisti vidinį dialogo teorinį nuoseklumą. Todėl straipsnyje renkamasi tirti pagrindines dialogo politines temas – konfliktą, valstybininkystę bei politinį žinojimą – ir šių temų ryšius. Aptariant politiškumo atsiradimą, jo svarbą konceptualizuojant politinę veiklą ir nurodant struktūrinius valstybininkystės elementus, straipsnyje teigiama, kad dialoge glūdi nuosekli ir vidujai baigta politinė teorija.