Abstract

Straipsnyje nagrinëjamas filosofinis pesimizmas, kuris siejamas su Schopenhauerio vardu. Pasak filosofo,individas kaip baigtinë bûtybë jauèiasi niekingas erdvës ir laiko begalybëje. Teigiama, kad ðio poþiûrioiðtakos slypi Platono idëjø teorijoje. Autoriaus nuomone, pats Schopenhaueris nurodo pesimizmo áveikos kelià – poetinæ savineigà. Straipsnyje ðios mintys plëtojamos remiantis fenomenologija ir egzistenciniu màstymu. Fenomenologijoje savojo „að“ suskliaudimas siejamas su nukreiptumu á atvirà gyvenamàpasaulá. Egzistencijos filosofijoje bûties myriop atpaþinimas kartu atveria gyvenimo horizontà, nuolatkûrybiðkai pleèiamà.Prasminiai þodþiai: pesimizmas, individas, fenomenologija, egzistencijos filosofija, poetika