The article analyses legal preconditions for personal identification in physical and electronic space (hereinafter – cyberspace). Analysis of legal governing of identification in physical space is followed by the analysis of the same in cyberspace. Compulsory elements of identification in physical space and compulsory and non-compulsory elements of identification in cyberspace are provided which leads to conclusions about problem aspects concerning personal identification in cyberspace and related legal governing. This scientific article consists of four main chapters. The first chapter „Identity (...) and Personal Identification“ looks into identity, its content and elements alongside with personal identification. The second chapter „Personal Identification in Physical Space“ scrutinizes legal preconditions of identification in physical space in Lithuania. The third chapter „Personal Identification in Cyberspace“ looks into elements of legally regulated and non-regulated personal identification in cyberspace and discusses identity of a person in cyberspace. The fourth chapter „Electronic Identity of a Person and Legal Regulation“ analyzes and systematizes elements of electronic identity of the person and presumes their reliability and mandatory legal governing. (shrink)

Šiame straipsnyje, remiantis 2019–2022 metais atliktu empiriniu tyrimu Kazachstane, analizuojamas vienas negatyvios formalios socialinės kontrolės instrumentų – nepa­geidautiną individų ir socialinių grupių elgesį viešosiose erdvėse draudžiantys ženklai. Tyrime taikyta etnografijos ir vizualios sociologijos metodologinės prieigos: stebėji­ mas nedalyvaujant ir viešųjų erdvių bei jose esančių draudžiamųjų ženklų fiksavimas pasitelkiant fotografavimą. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vizualūs duome­nys – fotografijos. Ši analizė papildoma stebėjimo nedalyvaujant įžvalgomis. Teigiama, kad kasdienį gyvenimą viešosiose erdvėse reglamentuojančių mikrolygmens formalių taisyklių gausa rodo patriarchalinį nepasitikėjimu grįstą valdžios ir žmonių (...) santykį, o griežtas viešosios erdvės estetikos kanonas gali būti interpretuojamas kaip sovietmečio tradicijų tąsa bei režimo legitimumo įtvirtinimo priemonė. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama absoliutistinės ir reliacionistinės erdvės ir laiko koncepcijų kontroversija. Lyginamos Newtono ir Leibnizo teorijos, pateikiami kitų diskusijoje dalyvavusių filosofų požiūriai. Atskleidžiami abiejų teorijų argumentacijų trūkumai ir privalumai. Straipsniu nesiekiama atstovauti kuriai nors pozicijai, lyginamoji abiejų požiūrių analizė leidžia skaitytojui susidaryti nešališką vertinimą. Teigiama, kad abiejų erdvės ir laiko sampratų prielaidos yra greičiau metafizinės nei fizikinės. Nurodoma, kad klasikinė diskusija yra vis dar aktuali šiuolaikiniame moksliniame kontekste.