Abstract

Straipsnyje atskleidžiamas Žibarto Jackūno požiūris į metodologines estetinių tyrinėjimų perspektyvas. Jackūnas siekia įtvirtinti semantinio požiūrio ir prasmės principo taikymo, tyrinėjant estetinius reiškinius, teorinius pagrindus ir prisidėti prie semantinės krypties sklaidos estetikoje. Svarbi šio sumanymo dalis – estetiniame patyrime atsiskleidžiančių prasmių analizė. Estetinis patyrimas suprantamas kaip estetinės reiškinio interpretacijos rezultatas, kurį sudaro du sandai: semantinis ir emocinis. Jackūnas skirtingai apibrėžia patirties ir patyrimo sąvokas ir išsamiai nagrinėja jų sąveiką interpretacijos procese. Keliamas klausimas, kokią reikšmę estetiniame patyrime įgyja vertybinės prasmės ir emocinis atsakas į meno kūrinį. Straipsnyje nagrinėjama, kokie esminiai semantiniai estetinio patyrimo, meno kūrinio prasmės ir interpretacijos aspektai analizuojami Jackūno darbuose, aptariamos meno kūrinio interpretacijoje besireiškiančių prasmių rūšys, palyginamos Vosyliaus Sezemano ir Žibarto Jackūno meninės tiesos sampratos.