Abstract

Straipsnyje analizuojama etnokultūrinės tradicijos raiška archajiniais ir moderniais / postmoderniais laikais. Remiantis sociologų, etnologų, religijotyrininkų darbais ir pastarųjų metų publikacijomis internetinėje žiniasklaidoje, siekiama nustatyti vidinius etninės kultūros funkcionavimo dėsningumus. Randama faktų ir argumentų, padedančių motyvuoti etninės kultūros gyvastingumą palaikantį mechanizmą. Kaip vienas pagrindinių etnokultūrinės tradicijos išlikimo ir gyvybingumo sąlygų išskiriamas ir pabrėžiamas sakralumas. Etninės kultūros nykimą sąlygoja jos pagrindinio dėmens – sakralumo – praradimas. Etninės kultūros gyvybingumo ir pajėgumo palaikymas daugeliu atvejų siejamas su sakralumo paieškomis ir atkūrimu