Abstract

Ką šiandien reiškia „būti lietuviu“? Ar gali ir ar turi lietuviškumas būti europietišku? Kaip lietuviškumas kinta istoriškai? Kokie iššūkiai mūsų tautinės tapatybės laukia Europos Sąjungoje ir apskritai globalėjančiame pasaulyje? – Tokie ir panašūs klausimai itin jaudina dalį Lietuvos akademinės bendruomenės. Straipsnio objektu pasirinktas būtent šis jaudulys: ne išvardytos problemos, o jų tapimo problemomis priežastys, dar tiksliau, jas problemomis daranti optika. Straipsnyje mėginama rekonstruoti šiuolaikinio Lietuvos akademinio diskurso apie „tautinę tapatybę“ prielaidas ir teigiama, kad jos yra ne tiek filosofinės, kiek ideologinės, o teoriškai jas geriausiai galima apibendrinti kaip nereflektuotą, neatpažįstamą ir nepripažįstamą naivųjį esencializmą