Abstract

Leksikoje ir frazeologijoje somatizmai yra vieni iš pagrindinių elementų, atliekančių informacijos, kuri lydi žmogų per visą jo gyvenimą, suvokimo funkciją. Todėl daugelyje kalbų yra nemažai įvairių somatizmų ne tik bendrinėje kalboje, bet ir frazeologizmuose. Frazeologizmų su somatizmais gausa ir įvairovė būdinga daugeliui indoeuropiečių kalbų, todėl aptinkama ne tik ekvivalentinių somatinių frazeologizmų, ypač baltų, slavų, romanų ir germanų kalbose, bet ir frazeologizmų su somatizmais skoliniais, kurie patvirtina esant tarpkalbinę sąveiką, ir beekvivalentinius somatizmus, parodančius tų kalbų konceptualizacijos specifiką. Šiame straipsnyje nagrinėjamos somatizmų konceptualizacijos ypatybės rusų kalboje su daliniu lietuvių ir prancūzų atitikmenų įtraukimu. Analizuojami „frazeologiniai laukai“ koncepto „kūnas“, t. y. somatiniai frazeologizmai su komponentu „galva“, „ausis“, „akis“, „nosis“, „liežuvis“.