Abstract

Janas Karlovičius – žymus Lietuvos lenkų kalbininkas, etnografas, istorikas, publicistas, redaktorius ir vertėjas, daugiau žinomas Lenkijoje nei Lietuvoje. Ypač mažai pažįstama jo literatūrinė ir muzikinė veikla, kuri straipsnyje ir aptariama. Karlovičiaus muzikinės ir literatūrinės veiklos spektras itin platus. Studijuodamas Maskvoje, jis grojo universiteto orkestre, privačiai mokėsi muzikos, o vėliau Paryžiuje ir Briuselyje ją profesionaliai studijavo, kūrė muziką fortepijonui. Grįžęs į Lietuvą rengė solinius pasirodymus ir koncertavo kartu su orkestru Vilniuje ir kitose vietose. Rūpinosi Stanislavo Moniuškos, su kuriuo susipažino dar mokydamasis Vilniaus gimnazijoje, muzikinio palikimo išsaugojimu. Poezija, vertimais Karlovičius susidomėjo dar jaunystėje. Skelbė publicistiką Varšuvos spaudoje, palaikė artimus ryšius su žinomais pozityvizmo epochos rašytojais E. Orzeszkowa, M. Konopnicka, H. Sienkiewicziumi, A. Świętochowskiu. Karlovičius buvo didis lietuvių kalbos ir literatūros mylėtojas: susirašinėjo su poetu A. Baranausku, privačiame archyve turėjo V. Ažukalnio - Zagurskio ir S. Gimžausko eilėraščių, į lenkų kalbą vertė K. Donelaičio Metų fragmentus.