Abstract

Straipsnyje analizuojamas suaktyvėjusių kalbų kontaktų, ypač anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, poveikis lietuvių kalbai, jos leksikai. Aptariamas lietuvių kalbos ir kitų kalbų savitumas. Keliama globalizacijos sąlygomis pakitusių lietuvių ir kitų kalbų santykių problema. Lietuvoje anglų kalba laikoma prestižine kalba, o lietuvių kalbos prestižas smunka. Kinta ir pati lietuvių kalba, veikiama anglų kalbos. Nagrinėjami lietuvių kalboje vartojamos leksikos semantiniai pokyčiai. Verstinės, dažniausiai iš anglų kalbos perimtos žodžių reikšmės keičia lietuvių kalbos sistemą. Lietuvių kalbos semantinė sistema priartinama prie anglų kalbos. Ryškėja, kad žeidžiama lietuvių kalbos, jos leksikos vartojimo tradicija, kenkiama lietuvių kalbos savitumui. Prieinama prie išvados, kad atvirumą kitų tautų kalboms būtina sieti su lietuvių kalbos, jos savitumo išsaugojimu. Iš kitų kalbų reikia perimti tai, kad mums priimtina, kas turtintų, o ne skurdintų lietuvių kalbą.