Abstract

Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip kintančiame šalies švietimo sistemos modelyje išryškėja antikos pedagoginė mintis. Iškeliama didžioji tezė: dabarties edukacinėse erdvėse matyti antikos pedagoginių idėjų tąsa. Iš didžiosios išsirutulioja mažoji tezė: atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje gydytojų ir vaistininkų rengimo idėjos yra antikos gydytojų ugdymo idėjų tąsa. Remiantis moksliniais šaltiniais bei tekstais atskleidžiama, kad antikos pedagoginė mintis ir gydytojų ugdymo pagrindinės idėjos tam tikra prasme yra išsaugotos ir integruotos dabarties edukacinėse erdvėse bei švietimo sistemą reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš šių trijų šaltinių – antikos minties, dabartinės ugdymo paradigmos ir teisės normų – perspektyvos aptariamos bendrosios asmenybės ugdymo idėjos ir jų raiška specifinio parengimo atveju. Plėtojant Maceinos, Žilionio, Karčiauskienės, Balčiaus mintis galima išvada, kad antikos paideia, nors ir buvo gana prieštaringa, siekė harmonijos ugdant asmenybę ir harmoningos asmenybės. Šių idėjų recepcija pasireiškė šiuolaikiniame mąstyme, t. y. konstruojant šalies švietimo modelį