Abstract

Medijos ir istorija – du kultūros pavidalai, veikiantys vienas kitą. Straipsnyje nagrinėjami istoriniai vaizdiniai, iškylantys medijuotoje kultūroje. Ji suvokiama taip pat istoriškai, medijoms keičiant kultūros pobūdį ir socialumo sampratą. Pasak autoriaus, istorija – taip pat medija, dėl kurios bendruomenė tampa tautinė. Autoriaus teigimu, nėra istorijos apskritai: tegalima kalbėti apie tam tikros bendruomenės istoriją. Skirtingai nei istorija, turinti lokalų aspektą, medijos yra globalaus pobūdžio. Medijos, kuriomis perduodama bendruomenės tradicija, kartu veikia tautos istorijos vaizdą. Šiame perduodamos kultūros horizonte randasi bet kokia naujovė, įskaitant ir pačią mediją. Straipsnyje pasitelkiami pavyzdžiai ir vardai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurios įvaizdžiai iškyla medijuotoje kultūroje. Pagrindiniai žodžiai: istorija, medijos, naujovė, tradicija, bendruomenė