Abstract

Straipsnyje plėtojama Michelio Foucault idėja apie visuomenės kontrolę ir drausminimą, objektu pasirenkant vieną socialinio gyvenimo sritį – švietimą. Remiantis esminėmis Foucault teorijos sąvokomis: drausminimas, kontrolė, diskurso konstravimas ir galių atpažinimas, praktikų režimas ir valdysena, straipsnyje siekiama atskleisti švietime ir ypač mokyklose vis giliau įsivyraujančias ritualines praktikas, eliminuojančias mokyklų bendruomenių sąmoningumą, kritiškumą, refleksiją. Bandoma pagrįsti, kad instrukcijomis suvaržytos mokyklos ir viena kryptimi mąstančio mokinio ugdymo prielaidos slypi pačioje švietimo sistemoje, orientuotoje į kontrolę ir socialinę reprodukciją. Remiantis postmoderniajai ugdymo filosofijai bei kritinei pedagogikai atstovaujančiais švietimo teoretikais – R. Edwardsu, R. Usheriu, M. Apple’u, P. McLarenu, H. Giroux, T.S. Popkewitzu ir kitais, plėtojusiais Foucault idėjas, kritikuojami mokyklos liberalizavimas, marketizavimas ir asmens autonomijos simuliacija per mokyklos ir asmens savivaldos praktikas. Kritikuojamas ir konservatyviosios politikos bandymas išsaugoti tradicines vertybes, kurios padėtų švietimo sistemoje ir visuomenėje užtikrinti status quo. Pagrindiniai žodžiai: panoptikumas, švietimas, mokinių kontrolė, drausminimas, diskursas, galia, autonomija