Abstract

Straipsnyje sprendžiama problema, kaip turėtume vertinti meno kūrinių interpretacijas. Metakritinės teorijos dažnai nesutaria dėl to, ar pagrįstai interpretacijoms keliami teisingumo ir objektyvumo reikalavimai. Ypač daug problemų iškyla, kai susiduriame su prieštaringomis, tarpusavyje nesuderinamomis to paties meno kūrinio interpretacijomis. Straipsnyje atskleidžiamos dvi teorinės kryptys: kritinis monizmas ir kritinis pliuralizmas. Monroe Beardsley’is gina „vienintelės teisingos“ interpretacijos tezę, formuluodamas kūrinio „autonomijos ir nepriklausomybės“ principus, o Josephas Margolis siūlo atsisakyti tiesos kriterijaus ir taikyti reliatyvistinį požiūrį vertinant interpretacijas. Straipsnyje analizuojamos Margolio pateiktos reliatyvizmo kaip „interpretacijos logikos“, intencionalumo ir objektyvumo sąvokos. Pagrindiniai žodžiai: interpretacija, logika, reliatyvizmas, tiesos kriterijus, objektyvumas