The present article analyses the issues of the legal definition of the European Union. It has been noticed a while ago that the EU has outgrown the “gown” of a typical international organisation and that it has acquired some features specific to a State-like entity. It is no coincidence that some authors accentuate that the EU is a specific, unconventional international organisation, some – that it is an entity, very similar to a State (an incomplete federation, a post-modern State), others, (...) not being satisfied with the traditional distinction between an international organisation and a State, are trying to develop the third category, calling the EU sui generis organisation or supranational organisation. The arguments concerning the EU model of integration continue even after the Treaty of Lisbon entered into force. Not being able to fit this legal phenomenon into the usual typological scheme we need to consider the development of a new theory enabling to define the new phenomenon. The definition of this kind of category meets several obstacles: it is a unique legal phenomenon, it is constantly changing and, furthermore, the hybrid nature of the Union induces to qualify the EU following either the criteria of international or of national constitutional law while elaborating the abovementioned synthetic category. (shrink)

Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija (toliau – JTO) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – NATO) peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus. Tokiomis priemonėmis kaip tik ir tapo vadinamieji „mėlynieji šalmai“, kurie Jungtinių Tautų valstybių narių yra priskiriami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotoms operacijoms vykdyti. Nors priskirtos pajėgos vykdydamos tarptautines operacijas dėvi Jungtinių Tautų simboliką, tačiau (...) jų pavaldumas savo valstybei išlieka visą laiką. Analizuodami valstybių dalyvavimo tarptautinių organizacijų sankcionuotose tarptautinėse operacijose teisinius pagrindus, straipsnio autoriai per jėgos panaudojimo prizmę analizuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir apskritai tarptautinių organizacijų vaidmenį sankcionuojant jėgos panaudojimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas bei tarptautinių operacijų vykdymo raidą. Straipsnyje taip pat detaliai apžvelgiami siuntimo į tarptautines operacijas nacionaliniai teisiniai pagrindai ir procedūros bei Lietuvos Respublikos praktika. Šis straipsnis yra skirtas visiems besidominties tarptautinėmis operacijomis ir jų sankcionavimo nacionaliniais ir teisiniais pagrindais. Straipsnio struktūra susideda iš trijų dalių. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nagrinėjamas jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas, antroje ‒ aptariami dalyvavimo Jungtinių Tautų Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovaujamose tarptautinėse operacijose raida ir teisiniai pagrindai, o paskutinėje dalyje yra nagrinėjamas nacionalinis siuntimo į tarptautines operacijas reglamentavimas. (shrink)

Socialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam (...) gyvenimo eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. (shrink)

In the text the author considers politics of interpretation of South-Slavic peoples' recent past, which was demonstrated by the most prominent activists of Serbian non-governmental organizations. By summarizing the interpretation in a few points, the author attempts to identify its key features: arrogance and extremism as a style, counter factuality as a strategy and anti-Serbian nationalism and racism as an ideological strongpoint. In the final section of the text, what is pleaded is a precise legal regulation of that delicate area (...) of civil activism, which in the last decade has presented a malignant protuberance on destroyed social tissue of Serbia and serious threat to the rest of its considerably lost national interests. U tekstu se razmatra politika interpretiranja novije jugoslovenske proslosti, kakvu je u protekloj deceniji praktikovalo nekoliko najprominentnijih aktivista srbijanskih nevladinih organizacija, nominalno usmerenih zastiti i unapredjenju ljudskih prava, promociji vrednosti mira i nenasilja, multikulturalizma i tolerancije. Sazimajuci njihovu interpretaciju nedavne proslosti jugoslovenskih naroda u nekoliko tacaka, autorka identifikuje kljucne karakteristike jedne nove i vulgarne - interpretatorske politicnosti, kakvu su ove nevladine organizacije demonstrirale u proteklom desetlecu svoga delovanja na srbijanskoj javnoj sceni: arogantnost i ekstremizam kao stil, falsifikatorstvo i kontrafaktualnost kao strategiju i antisrpski nacionalizam i rasizam kao ideolosko uporiste. U zakljucnom delu teksta autorka pledira za precizno zakonsko regulisanje ove delikatne oblasti civilnog delovanja, koje bi jasno definisalo sve njegove vaznije aspekte. (shrink)

Straipsnyje aptariami gimnazijas baigiančių jaunuolių tolesnio gyvenimo pasirinkimų ir studijų regioninėse aukštosiose mokyklose motyvacijos sociologinio tyrimo rezulta­tai. Gilinamasi, su kuo artimiausias gyvenimo perspektyvas sieja Pietvakarių Lietuvos regiono III–IV gimnazijos klasių mokiniai: kiek jas sieja su studijų, darbo, kitų veik­lų pasirinkimu, kokie motyvai lemia studijų vietos ir studijų programos pasirinkimą, ypač regioninėse aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studijų vietos pasirinkimui įtakos turi studijų proceso kokybė, mokymosi sąlygos (kokybės aspek­tas), gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo išlaidos, studijų kaina (finansinis aspektas), atsiliepimai apie instituciją (...) (įvaizdžio aspektas). Rinktis studijų programą labiausiai motyvuoja galimybė studijuoti norimą specialybę, geras švietimo įstaigos įvaizdis, ge­ros mokymosi sąlygos, pažangumo lygmuo. Studijų Pietvakarių Lietuvos regioninėse aukštosiose mokyklose motyvai siejami su galimybe rinktis norimą studijų programą, artumu, geromis mokymosi sąlygomis. (shrink)

Veberova teza da je kapitalisticki duh postojao pre samog kapitalistickog razvitka inspirisala je mnoge sociologe da istraze kulturno zaledje savremenih oblika kapitalizma. U ovom radu autorka razmatra i poredi tri takva pristupa. Prvi je pristup Lika Boltanskog i Ev Sijapelo koji proucavaju razvoj 'novog duha kapitalizma' tako sto se usredsredjuju na odnos dva makroaktera - kapitalizma i kritike; drugi je pristup Najdzela Trifta koji uspon 'mekog kapitalizma' dovodi u vezu sa jacanjem 'kulturnog kola kapitala'; i, na kraju, imamo pristup Ricarda (...) Seneta koji analizira kulturu 'novog kapitalizma' i radnu etiku 'mp3 organizacija'. (shrink)

Pričujoči prispevek izpostavlja razliko med dvema nasprotujočima si teorijama modernosti: kulturno in akulturno teorijo. Prva pripoznava, da moderna znanost in tehnologija kakor tudi moderna družbena organizacija temeljijo na določenih sklopih vrednot. Slednja – prevladujoča – prikazuje proces zatona tradicionalne družbe in njeno nadomestitev z nevtralnim, »naravnim« redom. Tako naj bi bil moralni individualizem denimo naravni način obnašanja po sesutju mitov in zablod antičnih časov. Avtor izpostavlja iluzornost domnev te teorije in njenih negativnih učinkov in predlaga bolj raznoliko, pluralistično pojmovanje (...) modernosti v različnih predelih sveta.This article distinguishes two opposed theories of modernity : the cultural and the acultural theory. The former admits that modern science and technology as well as modern social organization are based on determined set of values. The latter - which is the dominant one - pictures the process of the demise of traditional society and its replacement by a neutral,"natural" order. Thus, modern individualism, for example, is assumed to be a natural way to behave once the myth and error of the ancient times have been dissipated.The author points out the illusory assumptions of this theory and its negative effects, suggesting notably a more diverse, pluralistic conception of modernity in the different parts of the world. (shrink)

Rad pripremno ocrtava etično načelo saturiranosti u svrhe boljeg razumijevanja zdravog radnog okruženja. Načelo se oprimjeruje razmatranjem zajedničke biti ljudskih problema vezanih za uzrok, razvoj, učinke i posljedice COVID–19 virusne pandemije koja je potvrdila dugo znane, sustavne probleme opterećenja u ljudskom društvu, naročito u području poslovanja. Posebno treba istaknuti područje kadrovski i financijski potkapacitiranih nacionalnih sustava, poput znanstvenog sustava u Republici Hrvatskoj, u kojem vlada i problem višestrukog radnog identiteta. Izabrana optika motrenja služi približavanju moralne i organizacijske važnosti i korisnosti (...) kriterija saturiranosti za, s jedne strane, optimalnu organizaciju rada, ali i, s druge strane, očuvanje dostojanstva čovjeka u radnom okruženju. (shrink)

The paper investigates the connection between the school architecture and didactic-methodical organization of teaching in the conditions of traditional (old) schools. School architecture was analysed regarding school premises (classrooms and equipment) and the school environment (playgrounds with special emphasis on school gardens). The traditional (old) school in Croatian conditions is situated in the period from the introduction of the state public education (General School Order 1774) to the 1930s. The research was based on the analysis of archival and published materials, (...) and field research. Field research was conducted in the school area of Velika Kopanica on two occasions, in 1980 and 2021. The descriptive and post-causal method was used in the research, and the connection between the school architecture and didactic-methodical organization of teaching was determined. School buildings (classrooms), school desks and equipment with a large number of students in the same class limited the didactic and methodological organization of teaching within traditional teaching (frontal, verbal, passive for students, asocial and repressive). At the same time, the school environment with special emphasis on school gardens opened up a number of possibilities that were characteristic of the new school movement: groups and individual activities, work of students, socialization and collaborative relationships, connecting theoretical with practical work. School gardens enable the introduction of a part of nature into classrooms, providing pupils with visual activity, systematic observation and the beginning of intellectual cognition. School architecture is in a direct connection with the didactic-methodical organization of teaching. How is it possible that in modern school architecture there are a number of forms characteristic of the traditional (old) school? (shrink)

The issue of human rights has always been a matter shared by politicians, lawyers, philosophers and sociologists. Since the adoption of the Universal Declaration of Human Rights scholars and human rights activists have discussed whether the Declaration has become a symbol of human rights universality. Two decades later Muslim states have started discussions if human rights are indeed universal. They argued that human rights is a product of western imperialism and therefore the Arab states are not bound by the human (...) rights catalogue proposed by the West. In 2008, the Arab Charter on Human Rights drafted within the framework of the League of Arab States came into force. This fact was welcomed by the international community, non-governmental organizations, and High Commissioner for Human Rights. The Arab Charter on Human Rights was seen as a possibility for the Arab States to confirm the commitment to the universality of human rights. However, the adopted text was disappointing and once again raised the doubt that Arab States are not truly committed to universal human rights. This article analyses the quest for the universality of human rights. (shrink)