Following the violent protests in the Republic of Moldova against the Communist Party – governing since 2001 – that took place in April 2009, after the release of the parliamentary elections results, the Romanian Government has adopted the measure of simplifying the fundamental and formal conditions for regaining Romanian citizenship through Government Emergency Ordinance (GEO) No. 36/2009 for modifying and completing Law on Citizenship No. 21/1991. This measure is focusing particularly on the citizens of the Republic of Moldova who wish (...) to be granted Romanian citizenship. By presenting the changes brought by GEO No. 36/2009, by comparing them to the other changes made to Law No. 21/1991 in 2007 and 2008, this article tries to answer the question of how the system of granting and regaining Romanian citizenship should be regulated, taking into account the Romanian accession to the European Union and the necessity to discard the consequences of the Ribbentrop – Molotov Pact, which was officially condemned by the Romanian Parliament in 1991. The de lege ferenda proposals made in this article have the purpose to make the system of acquiring Romanian citizenship more transparent and easier to explain to the entitled persons and to the European Union institutions monitoring the legal and illegal migration. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje nuo 1992 m. veikiančio nepriklausomo lotyniškojo tipo notariato nūdienos aktualijos, patirtis, iššūkiai bei perspektyvos Lietuvos teisės kontekste, taip pat atsižvelgiant į tarptautines notariato veiklos teisinio reglamentavimo tendencijas. Straipsnyje aptariamas daug diskusijų sukėlęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekęs pilietybės reikalavimas asmenims, norintiems tapti notarais, notarų atliekamų funkcijų įvairovė bei jų spektro pokyčiai skirtingose valstybėse ir laiko požiūriu, e. notaro koncepcija, notarinių paslaugų tarptautiškumo didėjimas bei naujausios Europos Sąjungos notarų veiklos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, notariškai patvirtintų autentiškų dokumentų galiojimas.

Šio straipsnio tikslas – aptarti geriausios santvarkos problemą Aristotelio politinėje teorijoje, atsižvelgiant į Nikomacho etikoje pateiktą žmogiško klestėjimo sampratą. Joje Aristotelis teigia, kad monarchija yra geriausia santvarka (1160a35–36). Šis teiginys pakartojamas ir Politikoje (1288a15–18). Straipsnyje aiškinama, kodėl šie Aristotelio teiginiai prieštarauja Politikoje aptartoms teleologinėms polio, piliečio ir gero piliečio vs. gero žmogaus dorybių sampratoms. Atsižvelgiant į Aristotelio filosofinį valstybės apibrėžimą, jog ji yra „lygių asmenų susivienijimas dėl geriausio įmanomo gyvenimo“, ir teiginį, kad „geriausia yra laimė, o tai susideda iš tobulumo, (...) tobulo jos aktualizavimo ir panaudojimo“, be to, jo argumentus apie gero žmogaus ir gero piliečio santykį, straipsnyje teigiama, kad geriausia politinė santvarka yra politėja, o ne monarchija. Tačiau tokios interpretacijos nepakanka, jei norime išgelbėti Aristotelį nuo jo nenuoseklumo ir filosofiškai abejotinų teiginių apie „prigimtinę nelygybę“. Siūloma radikalesnė Aristotelio interpretacija, atmetanti šio filosofo ontologinę skirtį tarp oikos ir polio. Teigiama, kad Aristotelio socialinių santykių šeimoje-ūkyje (oikos) vertikalumas yra filosofiškai nepagrįstas ir prieštarauja revoliuciniams šio filosofo normatyvinės teleologijos aspektams ir jos radikalioms implikacijoms. (shrink)

The purpose of the present contribution is to explore how the ECJ seeks to respect the principles underpinning national welfare systems, notably social solidarity, whilst ensuring that Member States comply with the substantive law of the European Union, in particular with the Treaty provisions on the fundamental freedoms and EU citizenship. It is submitted that in order to reconcile those two interests the ECJ has taken the view that nationals of the host Member State must show a certain degree of (...) financial solidarity with the nationals of other Member States who have established a ‘genuine or real link’ with the society of that State. With a view to establishing the existence of such a link, national authorities of the host Member State must engage in a case-by-case assessment of the personal circumstances of the EU citizen claiming social benefits. However, Förster is an important exception to the individual application of the ‘genuine or real link’ test. Although Förster does not overrule Bidar as a matter of principle, it exempts the host Member State from examining the personal situation of economically inactive students who apply for maintenance grants or student loans but have not yet completed a five-year period of residence. (shrink)