Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija (toliau – JTO) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – NATO) peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus. Tokiomis priemonėmis kaip tik ir tapo vadinamieji „mėlynieji šalmai“, kurie Jungtinių Tautų valstybių narių yra priskiriami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotoms operacijoms vykdyti. Nors priskirtos pajėgos vykdydamos tarptautines operacijas dėvi Jungtinių Tautų simboliką, tačiau jų pavaldumas (...) savo valstybei išlieka visą laiką. Analizuodami valstybių dalyvavimo tarptautinių organizacijų sankcionuotose tarptautinėse operacijose teisinius pagrindus, straipsnio autoriai per jėgos panaudojimo prizmę analizuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir apskritai tarptautinių organizacijų vaidmenį sankcionuojant jėgos panaudojimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas bei tarptautinių operacijų vykdymo raidą. Straipsnyje taip pat detaliai apžvelgiami siuntimo į tarptautines operacijas nacionaliniai teisiniai pagrindai ir procedūros bei Lietuvos Respublikos praktika. Šis straipsnis yra skirtas visiems besidominties tarptautinėmis operacijomis ir jų sankcionavimo nacionaliniais ir teisiniais pagrindais. Straipsnio struktūra susideda iš trijų dalių. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nagrinėjamas jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas, antroje ‒ aptariami dalyvavimo Jungtinių Tautų Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovaujamose tarptautinėse operacijose raida ir teisiniai pagrindai, o paskutinėje dalyje yra nagrinėjamas nacionalinis siuntimo į tarptautines operacijas reglamentavimas. (shrink)

The issue of human rights has always been a matter shared by politicians, lawyers, philosophers and sociologists. Since the adoption of the Universal Declaration of Human Rights scholars and human rights activists have discussed whether the Declaration has become a symbol of human rights universality. Two decades later Muslim states have started discussions if human rights are indeed universal. They argued that human rights is a product of western imperialism and therefore the Arab states are not bound by the human (...) rights catalogue proposed by the West. In 2008, the Arab Charter on Human Rights drafted within the framework of the League of Arab States came into force. This fact was welcomed by the international community, non-governmental organizations, and High Commissioner for Human Rights. The Arab Charter on Human Rights was seen as a possibility for the Arab States to confirm the commitment to the universality of human rights. However, the adopted text was disappointing and once again raised the doubt that Arab States are not truly committed to universal human rights. This article analyses the quest for the universality of human rights. (shrink)

Enforced disappearance is not a new type of human rights violation. This phenomenon is taking place all over the world. Nevertheless, with the exception of the single provision in the Rome Statute, there is no universal legally binding document which would be applicable in all the cases of enforced disappearances. This article introduces the phenomenon of enforced disappearances, analyses its multiple nature, and overviews the latest developments in drafting legally binding documents within the UN framework.

The article examines the practice of the applicability of the Article 18 of the International Covenant on Civil and Political Rights (hereinafter—ICCPR) and Article 9 of the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter—ECHR). Through the case—law of the European Court on Human Rights (hereinafter—ECtHR) and insights of the Human Rights Committee the author is investigating the content and limits of the freedom of religion. The article examines in detail the limiting clauses to the freedom of belief (national (...) security, public order, public health, public morals) and the possibility to apply derogation clause. The author comes to the conclusion that due to the complexity of this right it is difficult to forecast the future developments of this right. The jurisprudence of the ECtHR is numerous as well as the decisions of the Court are often accompanied by dissenting opinions. Moreover, some potential cases related to the freedom of religion are not considered by the ECtHR as the admissibility criteria are not met. Therefore the author looks forward to the forthcoming jurisprudence of both—regional and universal human rights bodies. (shrink)